Utenos medžiotojų ir žvejų draugija

 

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Utenos skyrius
Vyžuonų g. 17, Utena, LT-28141, tel. Nr. 8 687 82749, el. p. This email address is being protected from spambots. You need JavaScript enabled to view it.
Valdybos pirmininkas Tomas Zubovas tel. Nr. 8 687 82749

Priėmimo laikas: antradienį ir penktadienį nuo 8:00 iki 17:00 val.
                               ketvirtadienį nuo 9:00 iki 15:00 val. (be pietų)
                               pietūs nuo 13:00 iki 14:00 val.

 

Lietuvos respublikos mėgėjų žvejybos įstatymas

                       "LIETUVOS RESPUBLIKOS

                          MĖGĖJŲ ŽVEJYBOS

                             ĮSTATYMAS

 

                               

                         PIRMASIS SKIRSNIS

                       BENDROSIOS NUOSTATOS

 

   

     1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

     1. Šis įstatymas nustato visuomeninius santykius,  susijusius

 su  mėgėjų  žvejyba,  žuvų  išteklių apsauga  ir  racionaliu  

 naudojimu.

     2.  Šio  įstatymo  nuostatos netaikomos  privačių   dirbtinių

 vandens telkinių naudojimui žvejybai.

    

     2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

     1.  Intensyviai  veisiamos  žuvys - žuvys,  veisiamos   pagal

 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau - Žemės ūkio

 ministerija)  ir  Lietuvos  Respublikos  aplinkos    ministerijos

 (toliau   -  Aplinkos  ministerija)  nustatytas  žuvų    įveisimo

 limituotai žvejybai normas.

     2.  Leidimas  naudoti  žvejybos plotą -  dokumentas,   kuriuo

 suteikiama  teisė  jame  nustatytomis  sąlygomis  naudoti    žuvų

 išteklius ir organizuoti mėgėjų žvejybą tam tikrame valstybiniame

 žuvininkystės vandens telkinyje.

     3.  Limituota  žvejyba - saugomų ir globojamų žuvų rūšių   ar

 intensyviai  veisiamų  žuvų  žvejyba, taip pat  žvejyba   vandens

 telkiniuose,  kuriuose  mėgėjų  žvejyba ribojama,  arba   žvejyba

 nestandartiniais įrankiais ir būdais pagal nustatytą tvarką.

     4.  Mėgėjų žvejyba - žuvų gaudymas mėgėjų žvejybos  įrankiais

 ir būdais pagal Aplinkos ministerijos ar Žemės ūkio  ministerijos

 nustatytą tvarką.

     5. Mėgėjų žvejybos įrankiai - visi žuvims vilioti ir  pagauti

 skirti  įrankiai,  kurių  pagrindinis elementas  yra   žvejybinis

 kabliukas arba kabliukai, taip pat bučiukai ar samteliai  vėžiams

 gaudyti,  samteliai  masalui  ar žuvims iš  vandens  išimti   bei

 povandeninės žūklės įrankiai.

     6. Mėgėjų žvejybos leidimas - įmokos, skirtos žuvų ištekliams

 atkurti ir išsaugoti, sumokėjimo Aplinkos ministerijos  nustatyta

 tvarka patvirtinimas, suteikiantis teisę mėgėjų žvejybai.

     7.  Ne  mėgėjų  žvejybos  įrankiai  -  tinkliniai    žvejybos

 įrankiai,  išvardyti 2006 m. gruodžio 6 d. Komisijos   reglamento

 (EB) Nr. 1799/2006, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr.  26/

 2004  dėl Bendrijos žvejybos laivyno registro (OL 2006 L 341,  p.

 26), I priedo 3 lentelėje, ir elektros žūklės įrankiai.

     8. Saugomos ir globojamos žuvų rūšys - žuvų rūšys, įrašytos į

 Lietuvos  Respublikos  saugomų  gyvūnų, augalų  ir  grybų   rūšių

 sąrašą,  Globojamų žuvų ir vėžių rūšių sąrašą ir (arba)   Europos

 Bendrijos  svarbos gyvūnų ir augalų rūšių sąrašus arba   saugomos

 pagal tarptautinius susitarimus.

     9. Vandens telkinio savininkas - fizinis ar juridinis  asmuo,

 kuriam nuosavybės teise priklauso paviršinio vandens telkinys.

     10.  Vandens  telkinio valdytojas - privataus   žuvininkystės

 vandens  telkinio savininkas, taip pat valstybės ar  savivaldybės

 nuosavybės  teisę  įgyvendinantis subjektas, kuriam teisės   aktų

 nustatyta   tvarka  žuvininkystės  vandens  telkinys    perduotas

 patikėjimo teise.

     11.  Žūklės  ploto  naudotojas  -  fizinis ar juridinis asmuo, iki

 2013   m.  gegužės  1  d.  pagal  leidimą  naudoti  žūklės  plotą

 naudojantis valstybinį vandens telkinį.

     12. Žvejyba paleidžiant žuvis - mėgėjų žvejyba, kai  sugautos

 žuvys  nedelsiant paleidžiamos atgal į tą patį vandens   telkinį,

 taip užtikrinant žuvų gyvybingumą.

     13.  Žvejybos plotas - vandens telkinys ar jo dalis, į   kurį

 (kurią)  teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas   naudoti

 žvejybos plotą.

     14. Žvejybos ploto naudotojas - fizinis ar juridinis asmuo ar

 kita  organizacija arba juridinio asmens ar kitos   organizacijos

 filialas, turintys leidimą naudoti žvejybos plotą.

     15. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip,

 kaip  jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos žuvininkystės  įstatyme

 ir Lietuvos Respublikos vandens įstatyme.

    

                         ANTRASIS SKIRSNIS

               MĖGĖJŲ ŽVEJYBOS REGULIAVIMAS IR PLĖTRA

    

     3 straipsnis. Mėgėjų žvejybos reguliavimas

     1.  Mėgėjų  žvejyba leidžiama visuose žuvininkystės   vandens

 telkiniuose,  kuriuose ši žvejyba nėra ribojama įstatymų ir  kitų

 teisės aktų nustatyta tvarka. Aplinkos ministerijos ar Žemės ūkio

 ministerijos nustatyta tvarka žvejyba draudžiama ar ribojama žuvų

 nerštavietėse,  migracijos  keliuose, saugomų ir globojamų   žuvų

 rūšių buveinėse.

     2.   Žemės   ūkio  ministerija,  suderinusi   su     Aplinkos

 ministerija, nustato mėgėjų žvejybos jūrų vandenyse tvarką. Žemės

 ūkio ministerija ir Aplinkos ministerija kontroliuoja, kaip  šios

 tvarkos laikomasi.

     3. Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija, siekdama

 optimizuoti mėgėjų žvejybos plėtrą:

     1) reguliuoja mėgėjų žvejybą vidaus vandenyse ir kontroliuoja

 visuose žuvininkystės vandens telkiniuose;

     2)  nustatyta  tvarka išduoda ir panaikina leidimus   naudoti

 žvejybos plotą;

     3)  nustato  prekybos ne mėgėjų žvejybos  įrankiais   tvarką,

 atlieka  ne mėgėjų žvejybos įrankių apyvartos kontrolę,   išduoda

 leidimus   gaminti,  realizuoti,  įsigyti  ne  mėgėjų    žvejybos

 įrankius;

     4) kuria ir valdo mėgėjų žvejybos informacinę sistemą.

     4.  Žuvų išteklių tyrimai Baltijos jūroje ir Kuršių   mariose

 atliekami  kiekvienais  metais, kituose didesniuose kaip 500   ha

 žuvininkystės  vandens telkiniuose, kuriuose leidžiama   užsiimti

 versline  žvejyba,  -  ne rečiau kaip kas  2  metai.   Likusiuose

 didesniuose  kaip 100 ha žuvininkystės vandens telkiniuose   žuvų

 išteklių  tyrimai  atliekami  ne rečiau kaip kas 5  metai.   Žuvų

 išteklių tyrimai vidaus vandenyse atliekami Aplinkos ministerijos

 nustatyta  tvarka,  o jūrų vandenyse - Žemės  ūkio   ministerijos

 nustatyta  tvarka. Žuvų išteklių tyrimus atliekantys fiziniai  ar

 juridiniai  asmenys šių tyrimų duomenis nustatyta tvarka  privalo

 pateikti Aplinkos ministerijai ir Žemės ūkio ministerijai.

     5.  Pagrindinės  mėgėjų žvejybos reguliavimo  priemonės   yra

 šios:

     1)  draudimas žvejoti tam tikru laiku ir (arba) tam   tikrose

 vietose;

     2) leidžiamų naudoti žvejybos įrankių, jų kiekio ir  žvejybos

 būdų bei masalų nustatymas;

     3) didžiausio leidžiamo sugauti žuvų kiekio nustatymas;

     4) leidžiamų gaudyti žuvų dydžio nustatymas;

     5) draudžiamų gaudyti žuvų rūšių nustatymas;

     6) ilgiausios žvejybos trukmės nustatymas;

     7) žvejybos paleidžiant žuvis nustatymas;

     8)  žvejų skaičiaus ribojimas tam tikrose vietose ir   (arba)

 tam tikru laiku.

     6.   Mėgėjų  žvejybai  privačiuose  žuvininkystės     vandens

 telkiniuose  Aplinkos  ministerija ar jos  įgaliota   institucija

 nustato tik šio straipsnio 5 dalies 1, 2 ir 5 punktuose nurodytas

 mėgėjų žvejybos reguliavimo priemones.

    

     4 straipsnis. Limituotos žvejybos organizavimas

     1. Limituota žvejyba vidaus vandenyse organizuojama ir vyksta

 Aplinkos  ministerijos nustatyta tvarka. Limituota žvejyba   jūrų

 vandenyse  organizuojama  ir  vyksta  Žemės  ūkio    ministerijos

 nustatyta tvarka.

     2.    Organizuojant   limituotą   žvejybą       valstybiniame

 žuvininkystės vandens telkinyje, turi būti atlikti žuvų  išteklių

 tyrimai  ir  gautos žuvų išteklių tyrimus atlikusių  fizinių   ar

 juridinių  asmenų rekomendacijos, kad šiame telkinyje   tikslinga

 organizuoti limituotą žvejybą.

     3.  Atsižvelgdama  į  žuvų išteklių būklę ir  žuvų   išteklių

 tyrimus  atlikusių  fizinių ar juridinių asmenų   rekomendacijas,

 Aplinkos  ministerija  nustato limituotos  žvejybos   reguliavimo

 priemones  ir sąlygas vidaus vandenyse, o Žemės ūkio  ministerija

 nustato limituotos žvejybos reguliavimo priemones ir sąlygas jūrų

 vandenyse.

     4.  Limituotą  žvejybą leidžiama organizuoti  tik   paskelbus

 limituotos žvejybos reguliavimo priemones ir sąlygas.  Limituotos

 žvejybos  reguliavimo  priemonės  ir  sąlygos  vidaus   vandenyse

 skelbiamos ir atšaukiamos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka,

 o  limituotos  žvejybos  reguliavimo priemonės ir  sąlygos   jūrų

 vandenyse  skelbiamos  ir  atšaukiamos Žemės  ūkio   ministerijos

 nustatyta tvarka.

    

     5 straipsnis. Mėgėjų žvejybos taryba

     1.  Pasiūlymams  aplinkos ministrui ir žemės ūkio   ministrui

 mėgėjų   žvejybos  klausimais  teikti  sudaroma    visuomeniniais

 pagrindais veikianti Mėgėjų žvejybos taryba.

     2.  Mėgėjų  žvejybos taryba sudaroma iš šių  institucijų   ir

 veiklos sričių atstovų:

     1)  Žemės ūkio ministerijos ar jai pavaldžių institucijų -  2

 atstovai;

     2) Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų - 2 atstovai;

     3) Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos  -

 1 atstovas;

     4) žvejų mėgėjų asociacijų - 4 atstovai;

     5) asocijuotų žvejybos ploto naudotojų - 4 atstovai;

     6) žuvininkystės mokslo institucijų - 3 atstovai;

     7) mėgėjų žvejybos srities visuomenės informavimo priemonių -

 2 atstovai.

     3.  Mėgėjų  žvejybos  tarybos sudėtį ir  nuostatus   tvirtina

 aplinkos ministras ir žemės ūkio ministras.

    

                         TREČIASIS SKIRSNIS

                  LEIDIMAI NAUDOTI ŽVEJYBOS PLOTĄ

    

     6 straipsnis. Leidimai naudoti žvejybos plotą

     1. Valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose gali būti

 išduodami  leidimai  naudoti  žvejybos  plotą.  Viename   vandens

 telkinyje išduodamas tik vienas leidimas naudoti žvejybos plotą.

     2.  Leidimai naudoti žvejybos plotą upėse ir į  Žuvininkystės

 vandens  telkinių,  į  kuriuos leidimai naudoti  žvejybos   plotą

 neišduodami,  sąrašą įrašytuose vandens telkiniuose  neišduodami.

 Žuvininkystės  vandens  telkinių,  į  kuriuos  leidimai   naudoti

 žvejybos plotą neišduodami, sąrašą tvirtina Lietuvos  Respublikos

 Vyriausybė (toliau - Vyriausybė) ar jos įgaliota institucija.

     3. Vandens telkiniai, į kuriuos neišduodami leidimai  naudoti

 žvejybos plotą, yra:

     1) upės;

     2)   valstybiniuose   rezervatuose  ir  valstybinių     parkų

 rezervatuose esantys vandens telkiniai;

     3)  vertingų  gamtinių  kompleksų  ir  biologinės   įvairovės

 išsaugojimo požiūriu ypač svarbūs vandens telkiniai;

     4) žuvų migracijai, nerštui ypač svarbūs vandens telkiniai;

     5) rekreacijai svarbūs vandens telkiniai.

     4.  Sprendimus suteikti teisę naudoti žvejybos plotą   priima

 vandens telkinio valdytojas, suderinęs su Aplinkos ministerija ar

 jos įgaliota institucija.

     5.   Sprendimas  suteikti  teisę  naudoti  žvejybos     plotą

 didesniame  kaip  100  ha  valstybiniame  žuvininkystės   vandens

 telkinyje  negali  būti  priimamas tol, kol  tame   žuvininkystės

 vandens   telkinyje  Aplinkos  ministerijos  nustatyta     tvarka

 neatlikti žuvų išteklių tyrimai. Žuvų išteklių tyrimai  atliekami

 ne  anksčiau  kaip prieš 2 metus iki sprendimo  išduoti   leidimą

 naudoti  žvejybos plotą priėmimo ir paskutiniais leidimo  naudoti

 žvejybos plotą galiojimo metais.

     6.  Vandens  telkinio  valdytojas,  vadovaudamasis   Aplinkos

 ministerijos  patvirtintais vandens telkinių tvarkymo   tipiniais

 planais  ir  atsižvelgdamas į to žuvininkystės vandens   telkinio

 žuvų išteklių tyrimų duomenis, tvirtina žuvų išteklių  naudojimo,

 atkūrimo  ir  apsaugos  vandens telkinyje priemonių  planą.   Šis

 planas  patvirtinamas  iki  sprendimo  suteikti  teisę    naudoti

 žvejybos  plotą  priėmimo, su šiuo planu supažindinami   asmenys,

 pretenduojantys gauti leidimą naudoti žvejybos plotą.

     7.  Leidimų  naudoti žvejybos plotą išdavimo ir   panaikinimo

 tvarką  nustato Aplinkos ministerija. Leidimus naudoti   žvejybos

 plotą išduoda Aplinkos ministerijos įgaliota institucija.

     8.  Leidimas  naudoti žvejybos plotą išduodamas   juridiniam,

 fiziniam  asmeniui, kitai organizacijai arba juridinio asmens  ar

 kitos organizacijos filialui.

     9. Sprendimą išduoti leidimą naudoti žvejybos plotą kartu  su

 patvirtintu žuvų išteklių naudojimo, atkūrimo ir apsaugos vandens

 telkinyje  priemonių planu vandens telkinio valdytojas ne  vėliau

 kaip  per  10  dienų nuo sprendimo  priėmimo  pateikia   Aplinkos

 ministerijos įgaliotai institucijai.

    

     7 straipsnis. Sprendimų suteikti teisę naudoti žvejybos plotą

                   priėmimo būdai

     1.  Vandens  telkinio  valdytojo sprendimai  suteikti   teisę

 naudoti žvejybos plotą priimami aukciono būdu arba be aukciono.

     2.  Be aukciono priimamas sprendimas suteikti teisę   naudoti

 žvejybos plotą:

     1)   paskutiniam   žvejybos  ploto   naudotojui,     tinkamai

 vykdžiusiam leidimo naudoti žvejybos plotą įpareigojimus;

     2) asmeniui, užsiimančiam akvakultūra ir naudojančiam vandenį

   tų žuvininkystės vandens telkinių žuvininkystės   tvenkiniams

 užpildyti, žuvims veisti ar auginti;

     3)  ne mažesnės negu pusė to žuvininkystės vandens   telkinio

 dalies savininkui.

     3. Jeigu yra keli asmenys, kuriems sprendimas suteikti  teisę

 naudoti  žvejybos plotą priimamas be aukciono, tarp jų  rengiamas

 uždaras aukcionas.

     4.  Jeigu  sprendimas suteikti teisę naudoti žvejybos   plotą

 nepriimamas  be aukciono ar uždarame aukcione, rengiamas  atviras

 aukcionas.

     5.  Aukcionus  rengia  vandens  telkinių  valdytojai    pagal

 Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Aukcionas laikomas  įvykusiu,

 jeigu  jame dalyvavo bent vienas pretendentas, už teisę   naudoti

 žvejybos plotą pasiūlęs mokestį, ne mažesnį už Vyriausybės ar jos

 įgaliotos institucijos nustatytą pradinį mokesčio dydį.

    

     8 straipsnis. Mokestis už teisę naudoti žvejybos plotą

     1.  Aukciono būdu priimant sprendimą suteikti teisę   naudoti

 žvejybos  plotą,  mokestis už teisę naudoti žvejybos plotą   turi

 būti aukciono metu pasiūlyto didžiausio mokesčio dydžio.

     2.  Be  aukciono priimant sprendimą suteikti  teisę   naudoti

 žvejybos  plotą,  mokesčio  dydį, mokėjimo  tvarką  ir   terminus

 nustato  Vyriausybė  ar jos įgaliota institucija.  Šis   mokesčio

 dydis laikomas pradiniu organizuojant aukcioną dėl teisės naudoti

 žvejybos plotą žuvininkystės vandens telkinyje.

     3. Mokesčio už teisę naudoti žvejybos plotą dydis ir mokėjimo

 terminai nurodomi leidime naudoti žvejybos plotą.

    

     9 straipsnis. Leidimų naudoti žvejybos plotą terminai ir

                   sąlygos

     1. Leidimai naudoti žvejybos plotą išduodami 10 metų. Leidimo

 naudoti žvejybos plotą formą tvirtina Vyriausybė ar jos  įgaliota

 institucija.

     2.   Leidimai   naudoti   žvejybos   plotą     valstybiniuose

 žuvininkystės  vandens  telkiniuose, į kuriuos numatoma   atkurti

 nuosavybės  teises,  išduodami  iki nuosavybės  teisių  į   šiuos

 telkinius  atkūrimo  ir  ši  sąlyga įrašoma  į  leidimo   naudoti

 žvejybos plotą sąlygas.

     3. Leidimas naudoti žvejybos plotą neišduodamas:

     1)  asmenims, kuriems per paskutinius 2 metus buvo  nutraukta

 valstybinio vandens telkinio nuomos verslinei žūklei sutartis  ar

 panaikintas  leidimas  naudoti žūklės plotą ar leidimas   naudoti

 žvejybos plotą dėl įsipareigojimų nevykdymo;

     2)  jeigu  sprendimas suteikti teisę naudoti žvejybos   plotą

 priimtas pažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas.

     4. Leidimas naudoti žvejybos plotą panaikinamas:

     1) jeigu žvejybos ploto naudotojui buvo duoti ne mažiau  kaip

 du  privalomieji  nurodymai dėl leidimo naudoti  žvejybos   plotą

 sąlygų nevykdymo, kurių jis neįvykdė;

     2) jeigu žvejybos ploto naudotojui per metus buvo skirtos dvi

 administracinės   nuobaudos   dėl   žuvų   išteklių     naudojimą

 reglamentuojančių  teisės  aktų reikalavimų ar  leidimo   naudoti

 žvejybos plotą esminių sąlygų pažeidimo;

     3) jeigu nustatytais terminais nesumokamas mokestis už  teisę

 naudoti žvejybos plotą;

     4)  jeigu  žvejybos ploto naudotojas per tris  mėnesius   nuo

 leidimo naudoti žvejybos plotą išdavimo nepradeda vykdyti leidime

 naudoti žvejybos plotą nustatytų reikalavimų;

     5)  žvejybos  ploto  naudotojo prašymu, kai  žvejybos   ploto

 naudotojas  ir vandens telkinio valdytojas dėl to susitaria  arba

 kai  vandens  telkinys dėl aplinkybių, už kurias žvejybos   ploto

 naudotojas neatsako, pasidarė netinkamas naudoti leidime  naudoti

 žvejybos plotą numatytiems tikslams;

     6)  kai  vandens  telkinio valdytojas priima  sprendimą   dėl

 nuosavybės teisių į tą vandens telkinį atkūrimo;

     7) likvidavus juridinį asmenį, kuriam buvo išduotas  leidimas

 naudoti žvejybos plotą;

     8)  mirus  fiziniam asmeniui, kuriam buvo išduotas   leidimas

 naudoti žvejybos plotą.

    

     10 straipsnis. Žvejybos ploto naudotojo teisės ir pareigos

     1. Žvejybos ploto naudotojas žuvininkystės vandens telkinyje,

 kuriame turi leidimą naudoti žvejybos plotą, turi teisę:

     1) Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka organizuoti  mėgėjų

 ar limituotą žvejybą;

     2)  Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka žvejoti  verslinės

 žvejybos įrankiais;

     3)  Vyriausybės  nustatyta  tvarka gauti  valstybės   paramą,

 skirtą žuvų ištekliams atkurti ir apsaugoti;

     4) naudotis kitomis teisės aktų nustatytomis teisėmis.

     2. Žvejybos ploto naudotojas žuvininkystės vandens telkinyje,

 kuriame turi leidimą naudoti žvejybos plotą, privalo:

     1)  įgyvendinti vandens telkinio valdytojo patvirtintą   žuvų

 išteklių  naudojimo,  atkūrimo  ir  apsaugos  vandens   telkinyje

 priemonių planą;

     2)  Aplinkos  ministerijos  ar  jos  įgaliotos   institucijos

 nustatyta tvarka organizuoti žuvų išteklių apsaugą;

     3)  Aplinkos  ministerijos nustatyta tvarka  išduoti   mėgėjų

 žvejybos leidimus;

     4)  Aplinkos  ministerijos  ar  jos  įgaliotos   institucijos

 nustatyta tvarka teikti informaciją apie žuvų išteklių naudojimą,

 atkūrimą ir apsaugą žvejybos plote;

     5) laikytis nustatytų specialiųjų vandens telkinių  naudojimo

 sąlygų,  žvejybos  taisyklių,  kitų aplinkos apsaugą  ir   gamtos

 išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų, leidimo naudoti

 žvejybos plotą sąlygų ir reikalavimų.

    

                       KETVIRTASIS SKIRSNIS

     TEISĖS Į MĖGĖJŲ ŽVEJYBĄ SUTEIKIMAS. ŽUVŲ IŠTEKLIŲ APSAUGA.

       ASMENŲ, UŽSIIMANČIŲ MĖGĖJŲ ŽVEJYBA, TEISĖS IR PAREIGOS

    

     11 straipsnis. Teisės į mėgėjų žvejybą suteikimas

     1. Teisę į mėgėjų žvejybą suteikia mėgėjų žvejybos  leidimas,

 išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytus atvejus.

     2.    mėgėjų  žvejybos  leidimą  žvejoti    valstybiniuose

 žuvininkystės  vandens telkiniuose, į kuriuos neišduoti  leidimai

 naudoti žvejybos plotą, mokama:

     1) dviem paroms - 1 euras 40 euro centų;

     2) mėnesiui - 5 eurai;

     3) metams - 14 eurų."

     2. Pakeisti 11 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

     "3.      mėgėjų  žvejybos  leidimą   žvejoti     privačiame

 žuvininkystės vandens telkinyje arba valstybiniame  žuvininkystės

 vandens  telkinyje, į kurį neišduotas leidimas naudoti   žvejybos

 plotą ir organizuota limituota žvejyba, mokama:

     1) parai - 2 eurai 50 euro centų;

     2) savaitei - 8 eurai;

     3) mėnesiui - 14 eurų."

     3. Pakeisti 11 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

     "4.     mėgėjų  žvejybos  leidimą  žvejoti    valstybiniame

 žuvininkystės vandens telkinyje, į kurį išduotas leidimas naudoti

 žvejybos plotą, mokama:

     1) dviem paroms - 1 euras 40 euro centų;

     2) mėnesiui - 5 eurai;

     3) metams - 14 eurų."

     4. Pakeisti 11 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

     "5. Už mėgėjų žvejybos leidimą žvejoti vieną parą  privačiame

 žuvininkystės  vandens telkinyje, kuriame organizuota   limituota

 žvejyba,  arba valstybiniame žuvininkystės vandens telkinyje,   į

 kurį  išduotas  leidimas naudoti žvejybos plotą  ir   organizuota

 limituota žvejyba, mokama 14 eurų."

     6. Už mėgėjų žvejybos leidimą mokama:

     1) vandens telkinio savininkui, kai žvejojama jam  nuosavybės

 teise priklausančiame žuvininkystės vandens telkinyje;

     2)  žvejybos  ploto naudotojui, kai žvejojama   žuvininkystės

 vandens telkinyje, kuriame jam išduotas leidimas naudoti žvejybos

 plotą;

     3) į valstybės biudžetą teisės aktų nustatyta tvarka Aplinkos

 apsaugos    rėmimo   programai   finansuoti,   kai      žvejojama

 valstybiniuose  žuvininkystės  vandens  telkiniuose,  į   kuriuos

 neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotą.

     7. Žvejoti nemokamai, be mėgėjų žvejybos leidimų, turi  teisę

 fiziniai  asmenys  iki 16 metų, valstybinio socialinio   draudimo

 pensininkai  ir  neįgalieji,  o Nemuno deltos  regioninio   parko

 vandens  telkiniuose - ir fiziniai asmenys, deklaravę  gyvenamąją

 vietą Rusnės seniūnijoje.

     8.  Žvejybos  plotų  naudotojai  ir  privačių   žuvininkystės

 vandens  telkinių  savininkai  turi teisę sumažinti  mokestį  

 mėgėjų  žvejybos  leidimą arba suteikti nemokamą teisę   žvejoti,

 taip pat suteikti teisę į limituotą žvejybą ilgesniam, negu šiame

 įstatyme nustatyta, laikotarpiui, neviršydami nustatyto  mokesčio

 už mėgėjų žvejybos leidimą dydžio už vieną parą.

    

     12 straipsnis. Žuvų išteklių apsauga, kontrolė ir atkūrimas

     1.  Fiziniai  ir juridiniai asmenys,  Lietuvos   Respublikoje

 įsteigti  Europos  Sąjungos valstybėse narėse ir kitose   Europos

 ekonominės erdvės valstybėse įsisteigusių įmonių filialai privalo

 saugoti  žuvų išteklius, žuvų gyvenamąją aplinką nuo   kenksmingo

 poveikio.

     2.  Draudžiama  prekiauti mėgėjų žvejybos būdu   sužvejotomis

 žuvimis ir iš jų pagamintais produktais.

     3.  Žuvų  išteklių apsaugos ir atkūrimo valstybinę   kontrolę

 organizuoja  ir  atlieka  įstatymų  įgaliotos  institucijos    ir

 pareigūnai.

     4.  Žuvų  išteklių  atkūrimą  valstybiniuose    žuvininkystės

 vandens  telkiniuose,  į  kuriuos  neišduoti  leidimai    naudoti

 žvejybos  plotą,  organizuoja  ir  vykdo  Vyriausybės   įgaliotos

 institucijos. Šie darbai atliekami pagal Žemės ūkio  ministerijos

 parengtas ir su Aplinkos ministerija suderintas programas.

     5.  Valstybiniuose  žuvininkystės  vandens  telkiniuose,    į

 kuriuos  išduoti  leidimai  naudoti  žvejybos  plotą,    Aplinkos

 ministerijos  nustatyta  tvarka žuvų išteklius saugo ir   atkuria

 žvejybos  ploto  naudotojai. Privačiuose  žuvininkystės   vandens

 telkiniuose  žuvų  išteklius saugo ir atkuria  vandens   telkinių

 savininkai.

    

     13 straipsnis. Asmenų, užsiimančių mėgėjų žvejyba, teisės ir

                    pareigos

     1. Asmenys, užsiimantys mėgėjų žvejyba, turi teisę:

     1)  žvejoti vidaus vandenyse Aplinkos ministerijos  nustatyta

 tvarka, žvejoti jūrų vandenyse Žemės ūkio ministerijos  nustatyta

 tvarka;

     2)  nekliudomi  patekti  į  žuvininkystės  vandens   telkinių

 pakrantės apsaugos juostos teritoriją ir joje būti.

     2. Asmenys, užsiimantys mėgėjų žvejyba, privalo:

     1) racionaliai naudoti žuvų išteklius ir juos saugoti;

     2)  paaiškėjus,  kad  naudojamiems  žuvų  ištekliams   gresia

 pavojus,  imtis  priemonių,  kad būtų jo išvengta,  o   atsiradus

 žalingiems  padariniams,  nedelsdami  juos šalinti ir  apie   tai

 pranešti  Aplinkos ministerijai, žuvininkystės vandens   telkinių

 savininkams ar žvejybos plotų naudotojams;

     3) neteršti vandens telkinių ir jų pakrančių;

     4)  atlyginti  savo  neteisėtais veiksmais  žuvų   ištekliams

 padarytą žalą;

     5)  vykdyti  teisėtus  valstybės  institucijų  ir   pareigūnų

 reikalavimus.

    

                         PENKTASIS SKIRSNIS

                       BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

    

     14 straipsnis. Atsakomybė už įstatymo pažeidimus

     Juridiniai   ir  fiziniai  asmenys,  pažeidę  šio    įstatymo

 reikalavimus,  atsako  Lietuvos Respublikos  įstatymų   nustatyta

 tvarka."

    

     2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

     Šis įstatymas, išskyrus 3 straipsnį, įsigalioja po 3  mėnesių

 nuo paskelbimo leidinyje "Valstybės žinios".

     3 straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei

     Vyriausybė  ar  jos įgaliotos institucijos iki šio   įstatymo

 įsigaliojimo priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės

 aktus.

  

     4 straipsnis. Leidimai naudoti žūklės plotą ir vandens

                   telkinių nuomos verslinei žūklei sutartys

     1. Įsigaliojus šiam įstatymui, leidimai naudoti žūklės  plotą

 neišduodami ir vandens telkinio nuomos verslinei žūklei  sutartys

 nesudaromos.

     2. Leidimai naudoti žūklės plotą galioja ne ilgiau kaip iki 2013

 m.  gegužės  1  d. Žuvų išteklių naudotojams, turintiems leidimus

 naudoti  žūklės  plotą  ar  iki  2009  m. sausio 1 d. turėjusiems

 vandens telkinio nuomos verslinei žūklei sutartis ir vykdžiusiems

 prisiimtus  esminius  įsipareigojimus, šio įstatymo 1 straipsnyje

 išdėstyto  Mėgėjų  žvejybos įstatymo nustatyta tvarka be aukciono

 išduodami  leidimai  naudoti  žvejybos  plotą  ir  nustatomas  be

 aukciono  suteikiamos  teisės  naudoti  žvejybos  plotą  mokesčio

 dydis.  Šiuo  atveju  prieš  priimant  sprendimą  išduoti leidimą

 naudoti žvejybos plotą žuvų išteklių tyrimai gali būti neatlikti.

 Leidimas  naudoti žvejybos plotą išduodamas 10 metų, skaičiuojant

 nuo  leidimo  išdavimo  datos. Nuo leidimo naudoti žvejybos plotą

 išdavimo netenka galios leidimas naudoti žūklės plotą.

     3. Teisė į mėgėjų žvejybą valstybiniame žuvininkystės vandens

 telkinyje,  į kurį išduotas leidimas naudoti žūklės plotą ar  dėl

 kurio sudaryta vandens telkinio nuomos verslinei žūklei sutartis,

 įgyjama  šio  įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto  Mėgėjų   žvejybos

 įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka.

 
 

     Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 
 

 RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ                         DALIA GRYBAUSKAITĖ

 

                               

 

 

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Utenos skyriaus įstatai

1.              Bendroji dalis

1.1.            „LIETUVOS MEDŽIOTOJŲ IR ŽVEJŲ DRAUGIJOS UTENOS SKYRIUS“ (toliau tekste „Skyrius“) yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas yra tenkinti bei įgyvendinti bendruosius Skyriaus narių poreikius, susijusius su medžiokle ir žvejyba.

1.2.            Skyriaus teisinė forma yra asociacija. Skyrius yra juridinis asmuo nuo pat jo įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos, turintis bent vieną sąskaitą banke bei antspaudą su Skyriaus pavadinimu ir naudojantis jį savo nuožiūra.

1.3.            Skyrius veikia vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu, kitais įstatymais bei teisės aktais ir šiais įstatais.

1.4.            Pagal savo prievoles skyrius atsako savo turtu iš kurio gali būti išieškoma įstatymų nustatyta tvarka. Skyrius neatsako už Skyriaus narių prisiimtus įsipareigojimus, o Skyriaus nariai neatsako už Skyriaus įsipareigojimus kitu savo turtu, išskyrus turtą, investuotą į Skyrių.

1.5.            Skyriaus pavadinimas yra: „LIETUVOS MEDŽIOTOJŲ IR ŽVEJŲ DRAUGIJOS UTENOS SKYRIUS“.

1.6.            Skyrius turi savo vėliavą, emblemą, nario ženklą ir kitus simbolius.

1.7.            Skyriaus veikia Lietuvos Respublikos teritorijoje. Skyriaus veiklos trukmė nėra ribota.

1.8.            Skyriaus finansinių operacijų metai nustatomi nuo kalendorinių metų sausio 1 dienos iki gruodžio 31 dienos.

1.9.            Skyriaus buveinės adresas: Vyžuonų g. 17, Utena LT-28141, Lietuvos Respublika.

2.              Skyriaus veiklos tikslai ir sritys

2.1.            Pagrindinis Skyriaus veiklos tikslas yra įgyvendinti laukinės gyvūnijos apsaugą, organizuoti jos racionalų naudojimą bei tenkinti savo narių poreikius, susijusius su medžiokle ir žvejyba

2.2.            Siekdamas savo tikslų Skyrius atlieka šiuos uždavinius ir funkcijas:

2.2.1.      gausina ir reguliuoja žuvų bei laukinių žvėrių ir paukščių išteklius;

2.2.2.      ugdo taurų Skyriaus narių požiūrį į gamtą;

2.2.3.      propaguoja gamtosaugos idėjas, puoselėja žvejybos bei medžioklės kultūrą ir tradicijas;

2.2.4.      visokeriopai saugo ir globoja Lietuvos miškų, laukų ir vandens fauną;

2.2.5.      propaguoja Skyriaus tikslus ir uždavinius;

2.2.6.      organizuoja konferencijas, simpoziumus, kitokius susirinkimus bei masinius renginius;

2.2.7.      organizuoja parodas, varžybas, medžiotojų ir žvejų mokymą;

2.2.8.      gina Skyriaus narių interesus bei teikia jiems paslaugas.

2.3.            Pagrindinė skyriaus veiklos sritis yra tenkinti savo narių poreikius susijusius su medžiokle bei žvejyba. Organizuodamas savo veiklą Skyrius vykdo šias priemones:

2.3.1.      nustatyta tvarka nuomojasi medžioklės plotus bei mėgėjiškai žūklei skirtus vandens telkinius;

2.3.2.      padeda organizuoti medžioklės plotų bei vandens telkinių apsaugą;

2.3.3.      padeda atlikti medžiojamųjų žvėrių selekciją, formuojant tinkamiausias žvėrių populiacijų struktūras;

2.3.4.      padeda atlikti vandens telkinių įžuvinimo darbus;

2.3.5.      padeda nustatyta tvarka atlikti medžiojamosios faunos ir žuvų išteklių apskaitą, teikia siūlymus dėl žvėrių sumedžiojimo limitų ir terminų nustatymo;

2.3.6.      rūpinasi medžiotojų bei žvejų mokymu, jų kvalifikacijos kėlimu;

2.3.7.      rengia talkas, sąskrydžius, konkursus bei parodas;

2.3.8.      bendradarbiauja ir keičiasi informacija su kitomis giminingomis organizacijomis, mokslo, aplinkos apsaugos bei kitomis valstybinėmis institucijomis;

2.3.9.      rengia medžioklinio, sportinio šaudymo, kastingo bei žūklės varžybas, medžioklinių šunų parodas, apžiūras, lauko bandymus, teisėjų, trenerių seminarus, medžioklės bei žūklės trofėjų apžiūras ir parodas, steigia medžioklės ir žūklės muziejus;

2.3.10.  įrengia medžiotojų ir žvejų bazes, šaudyklas,  valčių prieplaukas, medžioklinių šunų, žuvų, paukščių veisyklas;

2.3.11.  teikia medžioklių bei žvejybos organizavimo paslaugas, prekiauja medžioklės trofėjais, medžioklės bei žūklės reikmenimis ir kita produkcija;

2.3.12.  tvarko skyriaus teritorijoje veikiančių medžiotojų bei žvejų-mėgėjų klubų ir būrelių apskaitą, koordinuoja jų veiklą, atstovauja jų interesams Lietuvos valdžios institucijose;

2.3.13.  teikia medžiotojų sąvadui duomenis apie medžiotojų klubams ar būreliams priklausančius medžiotojus;

2.3.14.  organizuoja parengiamuosius kursus besirengiantiems laikyti medžioklės egzaminą, stažuotes ir medžiotojų mokymo kursus, išduoda ir tęsia skyriaus narių medžiotojo ir žvejo bilietus;

2.3.15.  organizuoja medžiotojų-selekcininkų, medžioklės trofėjų ekspertų, medžioklės vadovų, kinologų rengimą bei suteikia atitinkamą kvalifikaciją;

2.3.16.  kasmet daro žymas medžiotojų bilietuose apie duomenų medžiotojų sąvadui pateikimą;

2.3.17.  platina medžiotojų klubams ar būreliams medžioklės lapus ir licencijas bei žūklės leidimus;

2.3.18.  organizuoja teorinių žinių ir praktinių įgūdžių, saugaus elgesio medžioklėje egzaminus;

2.3.19.  teikia apskrities teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisijai siūlymus dėl asmenims suteiktos teisės medžioti panaikinimo.

2.3.20.  Skyrius gali organizuoti arba vykdyti ir kitą ūkinę-komercinę veiklą, neprieštaraujančią Lietuvos Respublikos įstatymams.

3.              Skyriaus teisės ir pareigos

3.1.            Skyrius turi teisę užsiimti tik tokia veikla, kuri nedraudžiama įstatymų, ir yra neatsiejamai susijusi su Skyriaus veiklos tikslais.

3.2.            Skyrius gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, šiems įstatams ir Skyriaus veiklos tikslams.

3.3.            Skyrius turi teisę:

3.3.1.      pirkti ar kitokiu įstatymai neprieštaraujančiu būdu įsigyti reikalingą savo veiklai turtą, taip pat jį valdyti, naudoti, sudaryti kitus sandorius, įgyti turtines ir neturtines teises;

3.3.2.      naudoti lėšas įstatuose nustatytiems tikslams įgyvendinti;

3.3.3.      skirti lėšų labdarai ir paramai, sveikatos apsaugai, kultūrai, mokslui, švietimui, kūno kultūrai ir sportui, taip pat stichinių nelaimių ir ypatingos padėties padarinių likvidavimui;

3.3.4.      samdyti darbuotojus ir paslaugas įstatuose numatytai veiklai ir tikslams įgyvendinti;

3.3.5.      gauti lėšų ar kitokio turto iš tarptautinių visuomeninių organizacijų, nevalstybinių organizacijų, fondų, taip pat fizinių asmenų;

3.3.6.      nustatyti skyriaus nariams teikiamų paslaugų ir sutartinių darbų kainas, įkainius ir tarifus, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų numatytus atvejus;

3.3.7.      reorganizuotis, persitvarkyti, būti kitų ne pelno įmonių steigėju, steigti juridinius asmenis ir būti jų dalyviais, išskyrus juridinius asmenis, kurių atsakomybė už juridinio asmens prievoles yra neribota;

3.3.8.      užmegzti tarptautinius ryšius, keistis delegacijomis, dalyvauti renginiuose užsienyje;

3.3.9.      jungtis į asociacijų sąjungas, tarp jų ir tarptautines, bei dalyvauti jų veikloje.

3.4.            Skyrius gali organizuoti arba vykdyti ir kitą ūkinę - komercinę veiklą, neprieštaraujančią Lietuvos Respublikos įstatymams. Licencijuojamą ar kitokia tvarka nustatytą veiklą skyrius gali vykdyti tik gavęs atitinkamus leidimus.

4.              Skyriaus turtas ir lėšos

4.1.            Skyriui nuosavybės teise gali priklausyti pastatai, įrengimai, transporto priemonės, įrenginiai bei kitas jo įstatuose įstatuose numatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti reikalingas turtas.

4.2.            Narystė Skyriuje neužtikrina jo nariui jokių išankstinių teisių į Skyriaus turtą, išskyrus Skyriaus likvidavimo atvejį.

4.3.            Skyriaus finansiniai ištekliai formuojami iš šių šaltinių:

4.3.1.      Skyriaus narių stojamieji įnašai, narystės mokesčiai bei kiti tiksliniai įnašai;

4.3.2.      lėšos ir turtas, gauti kaip labdara ar parama;

4.3.3.      valstybės ir savivaldybių tikslinės paskirties lėšos;

4.3.4.      visuomeninių bendruomenių, tarptautinių organizacijų, dovanotos/paaukotos lėšos;

4.3.5.      Lietuvos Respublikos bei užsienio fondų tiksliniai asignavimai;

4.3.6.      kredito įstaigų palūkanos už jose laikomus Skyriaus pinigus;

4.3.7.      Skyriaus įsteigtų juridinių asmenų pelnas;

4.3.8.      iš medžioklės ir žūklės gautos pajamos;

4.3.9.      kitos teisėtai įgytos lėšos.

4.4.            Skyriaus nariai neturi teisės gauti išmokų už narystę organizacijoje.

4.5.            Įstatais numatyta tvarka pasibaigus narystei Skyriuje, stojamieji įnašai bei sumokėti nario mokesčiai ir tiksliniai įnašai negrąžinami.

4.6.            Skyriaus turtas (įskaitant pajamas) naudojamas tik įstatuose numatytiems Skyriaus veiklos tikslams ir uždaviniams įgyvendinti. Pelnas, jei toks bus gautas, Skyriaus nariams neskirstomas.

5.              Skyriaus nariai, jų teisės ir pareigos.

5.1.            Skyriaus narių skaičius nėra ribojamas. Minimalus Skyriaus narių skaičius yra (3) trys. Skyriaus nariu gali tapti bet kuris nustatyta tvarka įsiregistravęs LR juridinių asmenų registre juridinis asmuo, bei kiekvienas fizinis asmuo kurie: (a)pripažįsta šiuos įstatus, (b)neturi Skyriui priešiškų tikslų, (c)raštu pareiškia norą tapti Skyriaus nariu, bei (d)pasižada remti Skyrių pinigais ar turtu. Jaunesni kaip 18 metų asmenys Skyriuje gali įgyti teises ir pareigas Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

5.2.            Visas turtines ir neturtines teises Skyriaus nariai įgyja tik tapę Skyriaus nariais ir visos šios teisės prarandamos nustojus jais būti.

5.3.            Skyriaus nariai turi šias teises:

5.3.1.      dalyvauti ir balsuoti visuotiniame Skyriaus narių susirinkime;

5.3.2.      naudotis Skyriaus teikiamomis paslaugomis;

5.3.3.      susipažinti su Skyriaus dokumentais ir gauti visą Skyriaus turimą informaciją apie jo veiklą;

5.3.4.      palikti testamentu, dovanoti ar kitaip perleisti jam privačios nuosavybės teise priklausantį turtą Skyriui;

5.3.5.      bet kada išstoti iš Skyriaus; - tokiu atveju stojamieji nario įnašai ir nario mokesčiai ar kitaip Skyriaus nuosavybėn perduotos lėšos bei turtas negrąžinami;

5.3.6.      gauti likviduojamo Skyriaus turto dalį, neviršijančią ir proporcingą stojamąjam nario įnašui ar mokesčiui;

5.3.7.      apskųsti teismui visuotinio Skyriaus narių susirinkimo, Skyriaus valdybos sprendimus;

5.3.8.      užimti bet kurias skiriamas ar renkamas pareigas Skyriuje, išskyrus šiais įstatais draudžiamus atvejus;

5.3.9.      kitas Lietuvos Respublikos teisės aktuose ir šiuose įstatuose numatytas teises.

5.4.            Skyriaus buveinėje, taip pat Skyriaus filialų ir atstovybių buveinėse turi būti visų Skyriaus narių sąrašas. Su šiuo sąrašu turi teisę susipažinti kiekvienas Skyriaus narys.

5.5.            Skyriaus nariai turi šias pareigas:

5.5.1.      laikytis Skyriaus įstatų;

5.5.2.      vykdyti Skyriaus valdymo organų nutarimus;

5.5.3.      laiku mokėti Skyriaus nario įnašus ir nario mokesčius;

5.5.4.      dalyvauti Skyriaus valdyme;

5.5.5.      teikti Skyriui informacinę bei kitokią pagalbą, būtiną jo veiklos tikslams realizuoti;

5.6              Skyrius taip pat gali turėti neasocijuotus, pripažįstančius bei vykdančius skyriaus įstatus ir mokančius stojamąjį bei nario mokestį medžiotojus bei žvejus kurie skyriaus veikloje dalyvauja svečių teisėmis, neturėdami sprendžiamojo balso

6.      Naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš Skyriaus tvarka

6.1.            Norėdamas tapti Skyriaus nariu juridinis asmuo turi pateikti rašytinį prašymą Skyriaus valdybai. Tokiame prašyme turi būti nurodytas šio juridinio asmens kompetetingo valdymo organo sprendimas stoti į Skyrių. Norėdamas tapti Skyriaus nariu fizinis asmuo turi pateikti asmeninį rašytinį prašymą. Už jaunesnius kaip 14 metų asmenis prašymus tapti Skyriaus nariais pateikia jų tėvai arba globėjai.

6.2.            Prašymus dėl naujų narių priėmimo Skyriaus valdyba apsvarsto ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jų gavimo dienos. Sprendimas dėl naujų nariai priėmimo į Skyrių laikomas priimtu, kai už tokį sprendimą balsuoja ne mažiau kaip 2/3 valdybos narių.

6.3.            Narys gali būti pašalintas iš Skyriaus, jeigu:

6.3.1.      nevykdo ar netinkamai vykdo Skyriaus nario pareigas ar Skyriaus organų sprendimus;

6.3.2.      vykdo priešišką Skyriaus tikslams veiklą;

6.3.3.      nemoka narystės mokesčių ar tikslinių įnašų;

6.4.            Sprendimus dėl pašalinimo iš Skyriaus narių priima Skyriaus valdyba 2/3 balsų dauguma.

7.              Skyriaus organai ir jų kompetencija.

7.1.            Skyrius turi šiuos organus: (a)visuotinį Skyriaus narių susirinkimą, (b)kolegialų valdymo organą - Valdybą.

7.2.            Skyrius įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo kolegialaus valdymo organo Valdybos pirmininką.

8.              Visuotinis Skyriaus narių susirinkimas

8.1.            Visuotinis Skyriaus narių susirinkimas (toliau tekste “Susirinkimas”) yra aukščiausias Skyriaus organas.

8.2.            Susirinkimas vykdo šias nurodytas funkcijas:

8.2.1.      priima ir keičia Skyriaus įstatus;

8.2.2.      renka ir atšaukia narius į Skyriaus valdybą ir revizijos komisiją bei nustato šiu organų narių skaičių;

8.2.3.      nustato Skyriaus narių stojamųjų įnašų, nario mokesčių bei tikslinių įmokų dydžius ir jų mokėjimo tvarką;

8.2.4.      tvirtina Skyriaus valdybos ir revizijos komisijos metines ataskaitas;

8.2.5.      tvirtina metinę finansinę Skyriaus atskaitomybę;

8.2.6.      priima sprendimą dėl Skyriaus pertvarkymo ar pabaigos (reorganizavimo ar likvidavimo);

8.2.7.      priima sprendimus dėl kitų juridinių asmenų steigimo ar dėl tapimo kitų juridinių asmenų dalyviu;

8.2.8.      tvirtina Skyriaus renkamų valdymo organų narių apmokėjimo už darbą tvarką;

8.2.9.      tvirtina skyriaus veiklos programą.

8.3.            Susirinkimas gali spręsti ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymuose visuotinio narių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus.

8.4.            Eilinis susirinkimas turi būti sušauktas kasmet ne vėliau kaip per penkis (5) mėnesius nuo metų pabaigos. Neeilinis susirinkimas gali būti šaukiamas ne mažiau kaip 1/2 Skyriaus narių, valdybos, valdybos pirmininko ir/ar revizijos komisijos iniciatyva.

8.5.            Už susirinkimo sušaukimą ir jos organizavimą yra atsakinga Skyriaus valdyba. Apie šaukiamą susirinkimą turi būti paskelbta dienraštyje “Utenis“ ne vėliau kaip prieš trisdešimt (30) kalendorinių dienų iki susirinkimo. Pranešime turi būti nurodyta susirinkimo vieta, laikas, ir darbotvarkės klausimai. Susirinkimas gali būti šaukiamas ir nesilaikant šių terminų, jei visi Skyriaus nariai su tuo sutinka.  

8.6.            Susirinkimas gali būti šaukiamas teismo sprendimu įstatymų nustatyta tvarka.

8.7.            Susirinkimas neturi teisės svarstyti ir priimti sprendimų darbotvarkėje neskelbtais klausimais.

8.8.            Susirinkimo sprendimai laikomi priimtais ir galioja, jeigu jie priimti ne mažiau kaip 1/2 visų susirinkime dalyvaujančių Skyriaus narių balsų dauguma (išskyrus sprendimus, nurodytus šių įstatų 8.2.1 ir 8.2.6 punktuose) ir esant kvorumui. Sprendžiamojo balso teisę susirinkime turi visi Skyriaus nariai. Vienas narys atskiru sprendžiamu klausimu turi po vieną balsą.

8.9.            Susirinkimo sprendimai dėl įstatų priėmimo ir pakeitimo bei dėl skyriaus pertvarkymo ar pabaigos (reorganizavimo ar likvidavimo) laikomi priimtais ir galioja, jeigu jie priimti ne mažiau kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių Skyriaus narių balsų dauguma ir esant kvorumui. Balsavimas susirinkime paprastai yra atviras, tačiau susirinkimas gali nuspręsti ir kitokią balsavimo formą.

8.10.        Laikoma, kad susirinkime kvorumas yra, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 Skyriaus narių. Jeigu kvorumo nėra, valdyba privalo per 2 savaites sušaukti naują susirinkimą, kuris turi teisę priimti nutarimus tik neįvykusio susirinkimo darbotvarkės klausimais, nesvarbu kiek Skyriaus narių dalyvautų.

8.11.        Skyriaus narys, susipažinęs su nutarimo projektu, gali iš anksto raštu pranešti susirinkimui savo valią „už“ ar „prieš“ dėl kiekvieno nutarimo klausimo. Tokie narių pranešimai yra įskaitomi į susirinkimo kvorumą ir į balsavimo rezultatus.

8.12.        Skyriaus narys turi teisę įgalioti kitą asmenį už jį balsuoti susirinkime ar atlikti kitus teisinius veiksmus. Skyriaus nario įgaliojimas kitam asmeniui atstovauti jį susirinkime turi būti patvirtintas notaro.

9.              Valdyba

9.1.            Valdyba yra kolegialus Skyriaus valdymo organas, sudaromas iš vienuolikos (11) narių, penkerių (5) metų laikotarpiui. Valdybos nario kadencijų skaičius  nėra ribojamas.

9.2.            Valdybos narius renka bei atšaukia susirinkimas. Valdyba veikia pagal ir savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais, šiais įstatais bei konferencijos sprendimais.

9.3.            Renkant valdybos narius, kandidatus gali siūlyti kiekvienas Skyriaus narys, bet ne daugiau kaip po vieną. Iš pasiūlyto kandidatų sąrašo kiekvienas Skyriaus narys gali balsuoti už pasirinktus vienuolika (11) kandidatų. Valdybos nariais tampa daugiausiai balsų surinkę kandidatai. Valdybos pirmininką ir valdybos pirmininko pavaduotoją pirmąjame naujai išrinktos valdybos posėdyje iš savo narių tarpo išsirenka pati valdyba.

9.4.            Naujai išrinkta valdyba savo veiklą pradeda pasibaigus ją išrinkusiam susirinkimui ir vykdo, kol bus išrinkta nauja valdyba. Valdybos veiklai vadovauja valdybos pirmininkas.

9.5.            Valdybos narys gali atsistatydinti kadencijai nesibaigus apie tai raštu informavęs valdybos pirmininką. Atsistatydinimas įsigalioja po keturiolikos (14) dienų nuo prašymo pateikimo datos, jeigu jame nenurodyta vėlesnė data. 

9.6.            Jeigu atsistatydina ar dėl kitokių priežąsčių nustoja vykdyti savo pareigas daugiau kaip keturi (4) valdybos nariai, turi būti sušauktas susirinkimas naujiems valdybos nariams išrinkti.

9.7.            Valdyba, įgyvendindama Skyriaus tikslus atlieka šias funkcijas:

9.7.1.      organizuoja Skyriaus veiklą tarp susirinkimų;

9.7.2.      teikia susirinkimui valdybos veiklos ataskaitas;

9.7.3.      ruošia duomenis ir dokumentus juridinių asmenų registrui, veda narystės klube dokumentaciją;

9.7.4.      rengia ir pateikia susirinkimui Skyriaus veiklos ataskaitą, teikia siūlymus dėl metinės finansinės atskaitomybės;

9.7.5.      įgalioja valdybos pirmininką Skyriaus vardu sudaryti sutartis ir pasirašyti finansinius dokumentus;

9.7.6.      priima sprendimus dėl naujų narių priėmimo į Skyrių ir narių šalinimo iš Skyriaus;

9.7.7.      vykdo kitus susirinkimo pavedimus;

9.7.8.      nustato Skyriaus organizacinę struktūrą;

9.7.9.      šaukia ir organizuoja susirinkimus, ruošia jų darbotvarkes bei klausimų sprendimų projektus;

9.7.10.  analizuoja Skyriaus veiklos rezultatus, pajamų ir išlaidų sąmatas, revizijų, inventorizacijų ir kitus vertybių apskaitos duomenis;

9.7.11.  tvirtina Skyriaus etatinių darbuotojų pareigybes ir nustato jų atlyginimus.

9.8.            Valdybos sprendimai laikomi priimtais ir galioja, jeigu jie priimti ne mažiau kaip 1/2 visų posėdyje dalyvaujančių valdybos narių balsų dauguma ir esant kvorumui.

9.9.            Laikoma, kad valdybos posėdžio kvorumas yra, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 valdybos narių. Sprendžiamojo balso teisę turi visi valdybos nariai. Kiekvienas valdybos narys sprendžiamu klausimu turi vieną balsą. Posėdžiuose galima balsuoti tik “už” arba “prieš” siūlomą nutarimą arba atskirą jo punktą. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia valdybos pirmininko, o jam nedalyvaujant - jo pavaduotojo balsas. Balsavimas posėdyje paprastai yra atviras, tačiau valdyba gali nuspręsti ir kitokią balsavimo formą.

9.10.        Valdybos posėdžius kviečia, organizuoja ir veda bei Valdybos posėdžių protokolus rengia valdybos pirmininkas. Valdybos posėdžiai šaukiami esant reikalui, bet ne rečiau kaip vieną kartą per ketvirti arba kai to reikalauja ne mažiau kaip trys (3) valdybos nariai. Prašyme sušaukti posėdį turi būti nurodyti darbotvarkės klausimai.

9.11.        Pirmininkas, gavęs tokį prašymą, per septynias (7) dienas turi informuoti valdybos narius apie posėdžio vietą, laiką ir darbotvarkės klausimus, kurie bus svarstomi bei balsuojami.

9.12.        Kiekvieno valdybo nario prašymu valdyba posėdžio metu gali nuspręsti svarstyti ir balsuoti dėl klausimų, kurių nebuvo posėdžio darbotvarkėje, jeigu posėdyje dalyvauja ir tam pritaria visi valdybos nariai. 

9.13.        valdybos pirmininkas, vykdydamas savo pareigas, turi:

9.13.1.  laiku šaukti skyriaus valdybos posėdžius;

9.13.2.  parinkti skyriaus etatinius darbuotojus ir pateikti tvirtinti valdybai jų pareigybes bei atlyginimo dydžius;

9.13.3.  priimti į darbą ir atleisti iš jo darbuotojus, nustatyti jų darbo apmokėjimo ir skatinimo tvarka;

9.13.4.  skirti paskatinimus ir nuobaudas darbuotojams, savo kompetencijos ribose leisti įsakymus, reguliuojančius Skyriaus darbą;

9.13.5.  atidaryti ir uždaryti sąskaitas Lietuvos Respublikoje įregistruotose kredito įstaigose;

9.13.6.  atstovauti Skyrių teisme, santykiuose su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis;

9.13.7.  prižiūrėti apskaitos tvarkymą;

9.13.8.  sudaryti sutartis su juridiniais ar fiziniais asmenimis Skyriaus veiklos klausimais;

9.13.9.  imtis priemonių Skyriaus turto apsaugai, normalių ir saugių darbo sąlygų sukūrimui, skyriui padarytos žalos atlyginimui iš kaltų asmenų;

9.14.        Valdybos pirmininkas gali būti atleistas iš užimamų pareigų kadencijai nesibaigus skyriaus valdybos sprendimu arba pagal pateiktą prašymą. Nesant skyriaus valdybos pirmininko, jo funkcijas vykdo pirmininko pavaduotojas.

10.          Pranešimų skelbimo tvarka

10.1.        Dokumentus ir kitą informaciją apie Skyriaus veiklą Skyriaus nariams teikia valdybos pirmininkas.

10.2.        Konferencijos nutarimai, valdybos ir kiti sprendimai, su kuriais reikia supažindinti Skyriaus narius arba kitus suinteresuotus asmenis, išsiunčiami ne vėliau kaip per penkiolika (15) dienų po jų priėmimo. Už savalaikį sprendimų išsiuntimą ir paskelbimą atsako valdyba, o Skyriaus likvidavimo atveju - likvidatoriai. Visi sprendimai ir pranešimai siunčiami registruotu paštu arba su jais supažindinama asmeniškai pasirašant.

10.3.        Nutarimai dėl Skyriaus pertvarkymo ar pabaigos (reorganizavimo ar likvidavimo), kitų juridinių asmenų steigimo ar tapimo kitų juridinių asmenų dalyviu skelbiami dienraštyje “Utenis”.

11.          Filialų ir atstovybių steigimo bei jų veiklos nutraukimo tvarka

11.1.        Skyrius turi teisę steigti filialus ar atstovybes. Filialų ir atstovybių skaičius nėra ribojamas.

11.2.        Sprendimus dėl Skyriaus filialų ar atstovybių steigimo bei jų veiklos nutraukimo priima Skyriaus valdyba.

11.3.        Filialai ir atstovybės veikia pagal Skyriaus valdybos patvirtintus nuostatus.

11.4.        Skyriaus filialai ir atstovybės yra Skyriaus padaliniai, turintis savo buveines ir atliekantys jų nuostatuose bei Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytas funkcijas ir veiksmus.

11.5.        Skyrius filialai ir atstovybės nėra juridiniai asmenys. Skyrius atsako pagal filialų ir atstovybių prievoles, o  filialai ir atstovybės atsako pagal Skyriaus prievoles.

11.6.        Skyriaus filialų, atstovybių veikla nutraukiama Skyriaus valdybos sprendimu arba kai Skyrius likviduojamas ar bankrutuoja, pasibaigia filialo ar atstovybės nuostatose nurodytas veiklos laikotarpis.

11.7.        Skyriaus filialai ir atstovybės registruojami ir išregistruojami LR įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

12.          Įstatų keitimo tvarka

12.1.        Bet kuris Skyriaus organas turi teisę siūlyti susirinkimui pakeisti įstatus. Priimti sprendimą dėl įstatų keitimo turi teisę tik susirinkimas. Skyriaus įstatai keičiami atskiru susirinkimo sprendimu 2/3 dalyvaujančių susirinkimo narių balsų dauguma.

12.2.        Skyriaus įstatai privalo būti keičiami atsiradus šioms aplinkybėms:

12.2.1.  pasikeitė Skyriaus buveinės adresas;

12.2.2.  keičiasi ar yra papildomi Skyriaus veiklos tikslai;

12.2.3.  yra keičiamas Skyriaus pavadinimas;

12.2.4.  kai įvedamas naujas Skyriaus organas arba keičiasi jo pavadinimas

12.2.5.  pasikeičia Lietuvos Respublikos teisės aktai taip, kad juose atsiranda nuostatos, numatančios privalomąjį įstatų keitmą;

12.2.6.  atsiranda kitos sąlygos, kai įstatuose įtvirtintos normos prieštarauja galiojantiems teisės aktams.

12.3.        Pakeistus Skyriaus įstatus pasirašo susirinkimo įgaliotas asmuo. Susirinkimo įgaliotas asmuo privalo įregistruoti įstatų pakeitimus Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

12.4.        Įstatų pakeitimai pradeda galioti nuo jų įregistravimo dienos.

13.                Ūkinės-finansinės veiklos kontrolė

13.3.        Skyriaus ūkinei bei finansinei veiklai kontroliuoti yra sudaroma revizijos komisija.

13.4.        Revizijos komisija yra renkama susirinkime iš trijų (3) narių, penkerių (5) metų laikotarpiui. Komisijos pirmininką pirmąjame naujai išrinktos revizijos komisijos posėdyje iš savo narių tarpo išsirenka pati revizijos komisija.

13.5.        Revizijos komisijos nariu negali būti Skyriaus samdomi etatiniai darbuotojai ir Skyriaus renkamų organų nariai.

13.6.        Revizijos komisija prižiūri kaip laikomasi šių įstatų bei kontroliuoja Skyriaus finansinę veiklą.

13.7.        Atlikdama savo pareigas, revizijos komisija turi vykdyti šias funkcijas:

13.7.1.  tikrinti Skyriaus metinę finansinę atskaitomybę ir ktus finansinės-buhalterinės veiklos dokumentus;

13.7.2.  Susirinkimo ar valdybos pavedimu atlikti Skyriaus finansinius-buhalterinius patikrinimus ir artimiausiame susirinkime ar valdybos posėdyje informuoti apie patikrinimo rezultatus;

13.7.3.  pateikti susirinkimui Skyriaus metų finansinės veiklos patikrinimo ataskaitą.

14.                Baigiamosios nuostatos

14.1.        Klausimai, kurie nėra sureguliuoti šiuose įstatuose, sprendžiami vadovaujantis Skyriaus  steigimo sutarties, Lietuvos Respublikos Asociacijų įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų taikytinų teisės aktų nuostatomis.

14.2.        Paaiškėjus, kad kuri nors šių įstatų nuostata prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, Įstatai turi būti pakeisti.

 

 

Šie „Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Utenos  skyriaus” įstatai sudaryti, priimti ir pasirašyti 2007 m. balandžio mėn. 20 d. Skyriaus konferencijoje.

 

 

Asmuo, susirinkimo įgaliotas pasirašyti įstatus:   Stasys Kvedaras

 

 

 

Medžiotojų klubų medžioklės plotai

Eil. Nr.

Klubo pavadinimas

Naudojami medžioklės plotai  ha

Miškai

Laukai

Vandenys

Viso

1.

Aidas                

630

1096

16

1742

2.

Aisetas             

2328

2222

384

4934

3.

Alsuodis           

1250

450

130

1830

4.

Ažugiris

2430

2741

60

5231

5.

Ąžuolija            

3000

7100

315

10415

6.

Daugailiai     

2153

4935

245

7333

7.

Daunoriai         

524

321

205

1050

8.

Dvarašilis            

1777

5763

134

7674

9.

Elnias                  

1310

3362

263

4935

10.

Krašuona            

1600

4352

168

6120

11.

Lauciaus              

415

657

18

1090

12.

Miškininkų

2787

791

117

3695

13.

Sakalas              

2192

8103

238

10533

14.

Sidabrakalnis

588

420

138

1146

15.

Skaistašilis

795

6710

128

7633

16.

Stumbras             

1753

2940

1333

6026

17.

Sungailiškis

1909

7011

399

9319

18.

Tauragnai         

1840

3439

299

5578

19.

Užpalių                   

1357

4630

214

6201

20.

Vyžuonų            

795

4171

134

5100

21.

Senasis Vilkas

640

342

24

1006

 

           Viso          

32073

71556

4962

108591

Valdybos nariai

Eil. Nr.

Vardas, pavardė

Tel. Nr.

1.

Stanislovas Kvedaras

868718322

2.

Laimutis Grigaliūnas

869834799

3.

Edvardas Sudnius

869870131

4.

Tomas Zubovas

868782749

5.

Sigitas Steiblys

869848634

6.

Jurijus Skliaustis

861883140

7.

Sigitas Riauba

868681294

8.

Juozas Markevičius

868643826

9.

Balys Meidus

861797731

10.

Žilvinas Stukas

868786275

11.

Algirdas Zakarka

868219726

Medžiotojų klubų kontaktai

Eil. Nr.

Pavadinimas

Vadovo vardas , pavardė

Tel. Nr.

1.

Sungailiškis

Viktoras Žemčiūgovas

861585802

2.

Skaistašilis

Vigandas Juodėnas

861824397

3.

Ąžuolijos

Sigitas Steiblys

869848634

4.

Užpalių

Vytautas Abukauskas

861536861

5.

Stumbras

Laimutis Grigaliūnas

869834799

6.

Krašuonos

Darius Vedrickas

860377391

7.

Sakalas

Juozas Markevičius

868643826

8.

Daugailių

Sigitas Mecelica

869805688

9.

Miškininkų

Sigitas Riauba

868681294

10.

Tauragnų

Jurijus Skliaustis

861883140

11.

Elnias

Gediminas Bivainis

865098555

12.

Vyžuonų

Tomas Zubovas

868782749

13.

Alsuodis

Arnas Mačiulis

860026447

14.

Aidas

Aurelijus Leleiva

861654851

15.

Aisetas

Stasys Juodis

869802451

16.

Ažugiris

Sergejus Bogdevičius

868669862

17.

Dvarašilis

Sigitas Liepis

868645117

18.

Kuktiškių

Algimantas Lapušauskas

861039695

19.

Senasis vilkas

Romas Daujotis

861435502